Alumnų vakarą prisiminus: mintys po susitikimo su gimnazijos alumnais
Tai buvo laukiamiausias šių metų renginys, nors gimnazijos 30-mečiui skirtų renginių dar bus… Šio renginio svarba kiekvienam vis kitokia. Alumnams, ypač baigusiems gimnaziją prieš 18-ka, 16-ka metų, – tai nostalgiškas susitikimas su savo vaikyste ir paauglyste. Galimybė įėjus į savo kažkada buvusią klasę kiekviena ląstele pajusti, kaip toli nunešė laikas. Net ir tie, kurie gimnaziją baigė prieš 2-5 metus, žiūrėdami į savo pradinių klasių mokytojų atrinktas nuotraukas negalėjo patikėti, kad kažkada jie buvo tokie maži.
Mokytojams – tai ypatingos svarbos susitikimas! Tai savotiškas įsitikinimas – ar viskas gerai? Ar kažkada dėtos pastangos sužydėjo ir davė vaisių? Ir išvis ar jie norės sugrįžti? Ir jie rinkosi. Po vieną, po du, grupelėmis. Kas rodė, kad daugelio ryšiai nenutrūkę. Dabartiniai gimnazistai, matydami mano ir kitų mokytojų jaudulį, galiausiai paklausė: „Kodėl šis susitikimas toks svarbus?“ O svarbus tuo, kad rinkosi tie, kurie ir sukūrė šią gimnaziją, kartu su savo mokytojais užtikrino jos kokybę ir prestižą.
Pasimatymas po daugelio metų liejosi kalbomis, prisiminimais, džiaugsmu. Laikas buvo per trumpas. Atrodo, nespėjome su visais asmeniškai pasikalbėti. Bet kartu didelis džiaugsmas, kad Jūsų buvo daug. Gera buvo matyti šviesius, laimingus, pasitikinčius veidus. Smagu buvo supratus, kad ir Jūs labai pasiilgote vieni kitų, mokyklos, mokytojų. Jūsų sugrįžimas mums parodė tą pridėtinę vertę, kurią sukūrėte kiekvienas sau jau palikę mokyklos suolą. O ją matėme labai didelę. Tai rodė smulkiausios detalės: apsikabinimai, šypsenos, gėlės, dovanojami skanumynai, visą vakarą netilęs šurmulys, susikabinus traukiamas gimnazijos himnas ir įkurtas „Saulės“ alumnų klubas!
Vienas iš Jūsų pasakė man: „Direktore, neturiu kuo pasigirti, nes dirbu paprastą darbelį…” Ir kuo toliau mes kalbėjome, tuo daugiau svarbių dalykų liejosi: turiu labai daug klientų, nespėju vykdyti užsakymų, galvoju jau apie savo nuosavą būstą, turiu nuostabią draugę…
Pasirodo, laimingas gyvenimas susideda ir iš paprastų darbelių, ir iš sugebėjimo atsirinkti tinkamus žmones aplink save. O aš buvau neapsakomai laiminga vėl pamačiusi savo antrąją laidą. Nes likimas man šioje gimnazijoje padovanojo ir „sunkią“ šeštokų klasę, kurių septintoje klasėje nepanorėjo auklėti niekas – teko man.
Jiems baigiant gimnaziją, pasakiau: „Apie juos dar išgirsite. Rašys spauda, rodys televizija.” Taip ir yra. Jie nuostabi, darbšti laida, sauganti prisiminimus. Atsiprašau kitų laidų, betgi Jūs suprasite, kad man priklauso Juos mylėti truputėlį daugiau…
Skriekime toliau kiekvienas sava orbita. Trumpas sugrįžimas į praeitį tik impulsas tolimesniems siekiams.
Laukite mano naujienos, apie kurią užsiminiau vakaro metu. Labai tikiuosi, kad sėkmė „Saulės“ neaplenks. O Jūs ir toliau išliekate stipria gimnazijos jėga, į kurią jau galime atsiremti.
Pasibaigus vakarui Jus išlydėję mokytojai susirinko prie mano kabineto. Kažkas atsiduso ir su neapsakomu jausmu pasakė: „Dieve, kaip buvo faina!“
„Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė
